Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) – 1957 metais įkurta savarankiška Lietuvos Respublikos visuomeninė sporto organizacija, vienijanti spaudos, televizijos ir radijo bei interneto žurnalistus, viešųjų ryšių specialistus, dirbančius sporto srityje. LSŽF nuo 1993 m. yra Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) narė, vienija per 80 narių.
LSŽF prezidentai
1957-1958 Algimantas Litvaitis
1958-1964 Vytautas Kazakevičius
1964-1990 Mindaugas Barysas
1990-2004 Aleksandras Krukauskas
2004-2013 Laima Janušonytė
2013-2017 Gintaras Nenartavičius
Nuo 2017 – Tautvydas Vencevičius
Pirmieji žingsniai
Lietuvos sporto žurnalistikos istorija prasidėjo nuo laikraščio „Lietuvos sportas“, kurio pirmasis numeris pasirodė Kaune 1922 m.
Sportas prieš šimtą metų turėjo visai kitokią reikšmę nei šiandien. Lietuva buvo valstiečių, dirbančių nuo aušros iki sutemų, kraštas. Tokioje aplinkoje sportuojantis žmogus atrodė nieko neveikiantis, nedirbantis. Todėl visuomenėje, spaudoje neretai buvo teigiama, kad sportininkai – tai dykaduoniai, tinginiai ir panašiai.
Tačiau sportas, turėdamas galingą gyvastingumo pradą, gerinantį žmonių fizinį parengtumą ir dvasinę būseną, negalėjo neprasiveržti pro abejingumo šydą. Juolab sporto idėjas ėmė aktyviai propaguoti ir iš užsienio grįžę lietuviai, kelią joms plisti atvėrė nutilusios patrankos, miestų ir miestelių plėtra. Pradėjo kurtis sporto klubai. 1919 m. jie susivienijo į Lietuvos sporto sąjungą, kuri 1920 m. peraugo į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS). Atsirado ir sporto spaudos poreikis.
Pirmasis – „Lietuvos sportas“
Pirmasis Lietuvoje sporto laikraštis „Lietuvos sportas“ buvo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos leidinys, nuo ketvirto numerio – dar ir Lietuvos sporto lygos (LSL) bei Lietuvos jachtklubo organas. Ėjo kas dvi savaites, nuo ketvirto numerio – iliustruotas, nespalvotas.
„Lietuvos sportas“ bus Lietuvos sportininkams jų tolimesniuose žingsniuose tas Švyturys, kuris jiems parodys gerą kelią, kad jie neklaidžiotų. Pašalinius gi jis patrauks savo atspindžiais ir stengsis juos įtraukti į sporto vėžes. „Lietuvos sportas“ stengsis nušviesti sporto tikslą, reikšmę, naudingumą laikymosi nuošaliai nuo politikos“, – tokį tikslą leidėjai išsikėlė pirmajame laikraščio numeryje. (Čia ir toliau citatų kalbos netaisysime, kad skaitytojas geriau pajustų to laiko dvasią – red. past.).
Šalia įprastų sporto ypatybių vardijimo ypač į akis krinta paskutinė frazė – laikymosi nuošaliai nuo politikos. Tai reiškia, kad jau tada buvo brandinama idėja depolitizuoti sportą, atskirti jį nuo politikos.
Apskritai pirmuose laikraščio numeriuose daug agituojama už sportą. Antai jau antrame numeryje skelbiama, kad „Sportas yra kultūros turtas“, ir šią drąsią tezę bandoma argumentuotai apginti.
Penktame numeryje rašoma: „Neabejotinai visiems yra girdėta „Mens sana in corpore sano“, tas pasakymas yra visai pamatuotas ir pilnai atitinka žmonių gyvenimui. Sveikame kūne ir iš tiesų yra sveika siela, žmogus turintis harmoningai išlavintą savo kūną, visuomet turi kilnius jausmus, sveiką sielą, logišką protą ir visuomet linksmas. […] Tik per sportą mes galime tapti kūno atžvilgiu kultūringais, tik per sportą mes išsilavinę, kaip kad švedai, galėsime iškelti savo valstybės vardą Europoje, aukštai ir stipriai atsistoti ant nepriklausomybės pamato.“
Pirmasis redakcijos adresas buvo S.Daukanto g. 9, vėliau – K.Donelaičio g. 42.
Redaktorė Elena Kubiliūnaitė
Įdomu tai, kad laikraštyje bendradarbiavo būrys vyrų – Kęstutis Bulota, Karolis Dineika, Juozas Eretas, Stepas Garbačiauskas ir kiti, tačiau atsakingoji redaktorė buvo moteris – Elena Kubiliūnaitė.
Ji gimė 1900 m. Totoriškių kaime, Skapiškio valsčiuje. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, vėliau gyveno Vidurinėje Azijoje, Kryme. 1920 m. grįžo į Kauną. Dirbo Švietimo ministerijoje, Lietuvos universiteto bibliotekoje. Įsitraukė į sportinę veiklą, ne tik aktyviai sportavo, bet ir dalyvavo kuriant įvairias sporto organizacijas, susidomėjo sporto žurnalistika.
E.Kubiliūnaitė buvo aktyvi lengvaatletė, startavo 60 m ir 200 m bėgimo, šuolio į tolį ir į aukštį, disko metimo, rutulio stūmimo ir trikovės rungtyse. 1922–1924 m. dešimt kartų tapo Lietuvos lengvosios atletikos čempione. Ji buvo viena pirmųjų ir aktyviausių naujo žaidimo krepšinio propaguotojų: žaidė pirmojoje moterų komandoje – LFLS, kuri 1922 m. tapo Lietuvos čempione.
1921 m. E.Kubiliūnaitės iniciatyva Johno Naismitho sukurtos krepšinio taisyklės pasiekė Kauną ir buvo išplatintos Lietuvoje.
E.Kubiliūnaitė buvo viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Lietuvos sporto lygos kūrėjų, LSL Moterų sporto komiteto pirmininkė (1923–1930), Lietuvos moterų sporto atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje.
Aktyviai reiškėsi ir kaip sporto žurnalistė. Todėl pelnytai buvo paskirta pirmojo periodinio sporto leidinio redaktore. Kaip žurnalistė ji 1924 m. atstovavo Lietuvai VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
E.Kubiliūnaitė ištekėjo už aktyviai sportuojančio ir sportą propaguojančio S.Garbačiausko. 1930 m. ji išvyko į Šveicariją, kur jos vyras pradėjo dirbti Lietuvos generaliniame konsulate Ženevoje. Mirė 1997 m. Ciuriche, 2009 m. perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Sporto istorijos šaltinis
„Lietuvos sportas“ įdomus ir kaip sporto istorijos šaltinis. Pavyzdžiui, smalsu pažiūrėti, kokios buvo mūsų lengvosios atletikos ištakos, sportininkų rezultatai. 1922 m. buvo užfiksuoti tokie Lietuvos rekordai: disko metimas, Taišerskas – 29,02 m; rutulio stūmimas, Taišerskas – 9,9 m; ieties metimas, Dargužas – 40,57 m; šuolių į tolį įsibėgėjus, Vokietaitis – 5 m; šuolių į aukštį, Garbačiauskas – 1,48 m; 100 m bėgimas, Garbačiauskas – 12 sek. Dabar šie rezultatai atrodo labai jau kuklūs, o tuo metu panašų lygį rodė ir gretimų šalių sporto rekordininkai.
Įdomių žinių laikraštyje gali rasti ir futbolo mėgėjai. Antai penktame numeryje paskelbtame straipsnyje „Futbolas 1922 m.“ rašoma: „Pirmučiausia Lietuvoje pasirodė futbolas, kuris pastaruoju laiku ypatingai išsiplėtojo. Susitvėrė visa eilė komandų. Jau 1919 m. įvyko pirmosios futbolo rungtynės. 1920 m. įvyko keletą rungtynių. O 1921 m. net keliolika dešimčių rungtynių.“ Rašoma, kad 1922 m. prie Lietuvos sporto lygos buvo įkurtas Futbolo skyrius.
Aštuntame laikraščio numeryje paskelbtame straipsnyje „Lietuva–Latvija“ rašoma: „Birželio 8 d., 5 val. p.p. įvyko pirmosios draugiškos tarptautinės futbolo rungtynės tarp Rygos I.M.C.A ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandų.“ Ąžuolyne vykusias rungtynes, kurias svečiai laimėjo 4:0, stebėjo daugiau kaip 4000 žiūrovų.
Penktame laikraščio numeryje paskelbtame straipsnyje „Basketbolo rungtynės“ yra gera žinia ir krepšinio mėgėjams: „Š.m. balandžio 23 d. 3 val. p.p. pirmą kartą Lietuvoje įvyko rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narių komandų. […] Reikia pripažinti, rungtynės buvo labai įdomios ir suteikė labai malonaus įspūdžio žiūrėtojams, kurie žiūrint į mus, linksmus žaidėjus, jautėsi esantis visai kultūringoje valstybėje.“
Žinutės autorius, matyt, pats žaidęs, rungtynių rezultato kažkodėl nepaskelbė, bet pagyrė Grambą, „įmušusį tris taškus-golus“. Vadinasi, tuomet krepšinio terminijoje dar buvo vartojamos ir futbolo sąvokos.
„Lietuvos sportas“ aktyviai propagavo ir naujas sporto šakas. Daug buvo rašoma apie neseniai į Lietuvą atėjusį krepšinį. Tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama beisbolui. Apie jį buvo rašoma iš numerio į numerį, buvo paskelbtos šio iš Amerikos atkeliavusio žaidimo taisyklės, aprašomos jo subtilybės, piešiamos beisbolo aikštelės. Matyt, labai norėta išpopuliarinti šį žaidimą. Deja, tuo metu to padaryti nepavyko.
Daug dėmesio buvo skiriama ir lengvajai atletikai, aprašoma įrankių metimo, stūmimo technika, pateikiami taisyklingų judesių piešiniai, pateikiama ir užsienio sporto žinių.
Laikraštį spausdino „Varpo“ bendrovės spaustuvė Kaune. Kaina iš pradžių buvo 3–5 auksinai, vėliau – 50 centų. Leidimas, deja, nutrūko dėl finansinių sunkumų. Tačiau greitai atsirado kitų sporto periodinių leidinių. Pačius pirmuosius trumpai pristatysiu.
„Sportas“
Sporto ir fizinio auklėjimo žurnalas, ėjęs 1923–1928 m. Kaune. Rašė apie visas sporto šakas ir medžioklę. Buvo dvisavaitinis, iliustruotas, 12–24 puslapių. Iš pradžių – Moterų sporto mėgėjų ratelio ir Lietuvos dviratininkų sąjungos (1–9 numeriai), nuo 1924 m. – dar ir Lietuvos futbolo lygos bei Kauno futbolo apygardos (10–21 numeriai) organas, nuo 1925 m. – Lietuvos sporto lygos, Lietuvos futbolo lygos, Kauno futbolo apygardos, Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos, Lietuvos dviratininkų sąjungos, sporto klubo „Kovas“, žydų gimnastikos ir sporto sąjungos „Makabi“, Kauno sporto klubo, Lietuvos vokiečių sporto sekcijos „Kultus“ ir Žydų atletikos klubo organas. 1927 m. prie leidėjų prisidėjo ir Kauno šachmatininkų draugija. Bendradarbiavo V.Balčiūnas, Steponas Darius, S.Garbačiauskas, Jonas Pyragius, Juozas Tysliava. Redaktorė Joana Šulginienė, atsakomasis (dabar įprasčiau – atsakingasis) redaktorius Voldemaras Gurmanas, redaktorius administratorius Jurgis Šulginas. Išėjo 63 numeriai. Redakcijos adresas: Kaunas, K.Donelaičio 18, nuo 1925 – Telšių g. 3. Spausdino „Varpo“, vėliau „Raidės“ spaustuvė. Kaina 1 litas, nuo 1925 – 1,5 lito.
„Saulėtos pramogos“
Mokslo, blaivybės ir sveikatos žurnalo „Sargyba“ priedas sporto reikalams. Ėjo Kaune 1923 m. Skelbė Lietuvos gimnastikos ir Sporto federacijos oficialius pranešimus, rašė apie gimnastikos, plaukimo, masažo ir saulės naudą. Redaktorius Karolis Dineika. Leido Lietuvių katalikų blaivybės draugija „Blaivybė“. Redakcijos adresas: Kaunas, Laisvės alėja 5–1.
„Jėga ir grožis“
Racionalios kūno kultūros laikraštis. Ėjo kartą per mėnesį (nereguliariai) 1923–1928 m. Kaune. Įsteigė K.Dineika ir J.Eretas. Leido Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. 1924–1925 m. ėjo kaip kūno kultūros mėnesinis laikraštis. Nuo 1926 m.– sezoninis racionalaus sporto jaunimo laikraštis, nuo 1928 m. – racionalios kūno kultūros laikraštis. Rašė apie jaunimo fizinį lavinimą ir auklėjimą, higienos, mankštos naudą. Redaktoriai Jonas Dagelis (1923–1924), Petronėlė Savukaitytė-Dineikienė (1925), Petras Balčiūnas (1925–1926 ir 1927–1928), K.Dineika (1926–1927), J.Eretas (1928). Bendradarbiavo Antanas Jurgelionis, Stasys Janušauskas, R.V.Raulinaitis. Spausdino „Raidės“, vėliau „Šviesos“ spaustuvė.
„Sporto menturys“
Sporto humoro ir satyros laikraštis, „Sporto“ laikraščio priedas. Ėjo Kaune 1925–1927 m., per naujuosius metus (sausio 1 d.). Leido Moterų sporto mėgėjų būrelis (1925), Lietuvos futbolo lyga (1926–1927). Redaktorė Joana Šulginienė (1925), vėliau – redakcinė komisija: redaktorius administratorius J.Šulginas, narys – vyr. leitenantas Jonas Pyragius. Spausdino „Raidės“ spaustuvė. Patikslinimas: mentorius – ne tik mokytojas, bet ir įkyrus patarėjas.
„Jaunimo sportas“
Mėnesinis iliustruotas savaitraščio „Sargyba“ priedas. Ėjo 1928–1929 m. Kaune. Leido Lietuvos katalikų blaivybės draugija. Rašė apie įvairias sporto šakas, aiškino sporto reikšmę sveikatai, spausdino įvairių žaidimų, mankštos pratimų aprašymus, gydytojų patarimus. Redaktorius Karolis Dineika. Spausdino Vilniaus spaustuvė Kaune. Išėjo 13 numerių.
„Iliustruotas sportas“
Sporto savaitraštis. Ėjo Kaune 1929 m. Buvo gausiai iliustruotas, skelbė sporto naujienas iš šalies ir užsienio. Nagrinėjo Lietuvos sporto problemas, sporto reikšmę jaunimo gyvenime. Publikavo sportininkų šaržus. Leidėjas ir redaktorius Stasys Matulevičius.
Spausdino Kauno spaustuvė „Menas“, vėliau Zavišos ir Steponavičiaus spaustuvė. Kaina 60–50 centų. Adresas: Gedimino g. 21, vėliau A.Mickevičiaus g. 20b, Kaunas. Išėjo 21 numeris.
Ketvirtasis dešimtmetis
Lietuvoje ketvirtąjį dešimtmetį iki Antrojo pasaulinio karo ėjo daug sporto leidinių. Tarp jų: „Mūsų sportas“ (1931–1932), „Fiziškas auklėjimas“ (1931–1940), „Sporto pasaulis“ (1933–1934), „Kūno kultūra ir sveikata“ (1933–1934), „Sporto tribūna“ (1933–1935), „Sparnai“ (1934), „Šachmatai ir bridžas“ (1934), „Sporto dienos“ (1935), „Sporto naujienos“ (1935–1936), „Lietuvos sparnai“ (1935–1940), „Stadionas“ (1936), „Lietuvos sportas“ (1937–1938), „Šachmatai“ (1938–1939), „Sporto žinios“ (1939).
Vienkartiniai leidiniai
Tarpukariu pasirodė nemažai vienkartinių laikraščių ir žurnalų, skirtų sportui. Keletą jų galima paminėti. Kaune, Aukštojoje Fredoje, 1927 m. pasaulį išvydo vienkartinis leidinys „Jaunas sportininkas“.
Kupiškio vidurinės mokyklos sportininkų „Vyžių“ iniciatyva 1927–1929 m. šapirografu buvo spausdinamas laikraštis „Sportininkas“.
Kaune 1929 m. pasirodė vienkartinis leidinys „Priešolimpinis sporto menturys“.
1933 m. Kaune išėjo kišeninis sporto magazinas „Sporto pasaulis“. Tokių sporto entuziastų vienkartinių leidinių būta ir daugiau. Deja, aktyvėjantį sportinį gyvenimą nutraukė okupacija.
Vytautas Žeimantas